Rugių taku namo

Kai saulės pirštai laikui nepaklūsta,
Ir žemės gyviui vietos nebelieka žemėj,

Kai ant švelnumo rankų nejudrių
Iš lėto prigula nakties širdis jautri,

Ir kai negyvos vakarykščios mintys
Iš lėto judint pradeda savus pirštus,

Aš vieną kartą įkvepiu pernykščios gyvasties,
Ir paskutinį kartą  nubrendu rugių taku namo...