atvira sąmone manaip

Paklausyk kaip mano mintyse
Balti varnėnai sukasi lizdus
Ir bėga begalės prasmingų siluetų.

Ar vakar nepalikai tu durų pravirų
Į mano sąmonę, netikęs psichologe?

Visi keliai dabar tik veda į gilumą savęs,
Bet ar išties atgal sugrįšiu kol nesusmilko cigaretė?

O gal keliai seniai jau paklydo po žole,
Dabar visur tik pievos, tavo pėdų laukia?

Tai ką dabar manai, netikęs psichologe?
Mano galvoj velniai kabina angelus, o tu tyli.

Aš vakar sapnavau šiaurės ašigalį:
Pingvinai šoko it pašėlę ant plono ledo okeano vidurį.

Ar mes ne taip, netikęs psichologe?
Ar ne akligatviais mes vaikštom susikibę?
------------------------------------------------
Tik aš ir tu.
Rytoj.