Vienuolyne

Veidas už veido
kaip ranka į ranką
ir prisiliesti galima.
Maldoj skęstantis vaškas,
kai žvakės tyliai meldžias.
Delnuose įspraustas tikėjimas
tyliai iš skausmo steni.
Basos pėdos per akmenis
šaltais jų kūnais brenda,
numylėtais koridoriais,
vaiduokliškai slenka,
vienuolių sutanos
per tamsą brenda.
Kur giesmės aidi
iš tylos vilioja
į savo rytojų,
nuneštas aukas aukoja.