ateisiant tave vaizduojuos
jūraspalvėm nebūtį
dar menančiom akim
gyvenimu nustebusį
dabar tu vis dar nematomas
bežadis bebalsis belytis
niekieno nelaukiamas
nutylėtas
mama - vėjavaikė
ne tylą tau duos
ne saugumą ne rimtį
tik meilę.
................
pribuvėją pakviesiu
iš devyniolikto amžiaus
ar patikėsi gyvenimu?
... o kol kas pabūk nutylėtas...