Ad astra IV

Sužibo vasaros stoge naktiniai  ryžiai.       
Tu pasitrauk iš jo vienaskaitos orbitos!
Esu su angelais pirmadienin negrįžęs –
aukštai savaitgalį ištirpo mano litai.

Aukštai jie tirpo, nors žemai pasėjau
ir buvo jie sudygę litrais, laipsniais, kūnu.
Kiek tavo šypsena kainuoja, padavėjau?
Kodėl šiąnakt jau veltui mėtaisi perkūnais?

Daugiskaita vienaskaita pavirto.
Ir kas, kad tu mane regi jau dviejų formų?
Visi čia blaivūs. Nematau nė vieno girto.
Net tas grobuonis padavėjo uniforma!

Žvaigždutės etiketėj ir padangėj
tik neužstokit  mano kryžiaus silueto!
Rašausi konjaku ant pagirioto lango –

----------------------------------------------

pirmadienio danguj beieškantis poetas.