1001

Užsirišę mazgus, jie negimę nokins ramadaną, 
arabeskom apsės neišskridusius Afrikon kraterius,
kad išvirtų srovėj. O mihrabas užgultų Koraną
išėjimo kampe. Pro paradinį lizdą, farvateriu

skelbs džihadą sode. Muedzinas netilps minarete
kalendoriais spindėt. Geometrijos jūroj pas pranašus
verks džine mokiniai. Pro kaljaną išgers rikošetą
Mahometo žodžiu netartu. O Medinoj į sąnašas

grims Eufrato vaikai. Pro mėnulį, pro kadžio burnusą
išsivaikščios aukom piligrimai. Po Tigro užuolaidas
į mazarą rytai  išsilies. Jau medresėj užduso
vakarykštė uoslė. Net Fatima vėl kobrą užpuola,

Kaabą mina šviesoj. Sugrįžimo rodyklės mečetėj
nusipurtys laikus. Odaliskos senatvės euforijoj
šoks fakyro delne. Paskandintos į tinką palmetės
nutrupės ant dangaus. Nieks neklaus, kiek gyvenimų nori jos.