Lai kalba meilė

Mylitės tik prisilietimais žodžių,
nes rankos nedrįsta pakviest
ir neriat į tyrumą žvilgsnių,
leidžiatės nunešami
stiprių kvailybės rankų.
Tik susitikę pirštai
leidžia pamilt,
nuo rankų nuslydus švelnumui.
Tik balso prisilietimas
leidžia išgirst,
kaip giesmę, tavo šventą raudą.
Tu tyli - slepi, neprisileidi,
kai pamiršus užtrenki duris
ten dūsti savo nebylioj maldoj -
neišklauksytoj...
Smalsumui atidarius duris,
nusivylimas randa tave tuščią,
su šypsena veide...
Gal akimirką buvai laiminga?..