Gera kompanija

Vakar pas mane užsuko katinas
iš Bulgakovo knygos
ir įsitaisęs tykiai ant kanapos
stiklą lenkė,
vieną,
o paskui ir antrą-
man nesiūlė.
Koks stuobrys-
kad geria jis, skaičiau dar vakar,
bet kad vienas…
Prisėdau,
patykojau,
ir išlenkiau taurelę,
kol nematė-
vieną,
o paskui ir antrą.
Ir katinas pradingo,
jau baltos pelės šoko tango
ir kur? -
ant mano lango!.
O aš?
Bandžiau pritarti,
gaudžiau taktą,
ir pasileidus šokio žingsneliu,
kilau tarytum ant mielių-
bet, 
kojos susipynė,
ir  dėjusi galva į staktą,
apsvaigau,
ne nuo šnapso aišku
ir ne smilkalų-
nuo judesių-
staigių.

O paryčiais tai jau ir pelių nebuvo
tik guzas didelis kaktoj
ir neaiškaus kažkas burnoj.
Net nežinau ką dar pridurti,
einu pirtelę užsikurti…