visą dieną lynoja vėsu ir tamsu vakare
į akis prikapnojo klevų ir vasarnamių nuovargio
čia motorai čia tylančių lietvamzdžių triukšmas ore
vaikštinėju kieme nekvėpuodama grynu oru
akmeniniai klevai ir padangių ertmė tarp šakų
po kojomis čeža praėjusių metų lapijos
nesunku nes praėjo diena ir naktis nesunku
čia kvėpuoti erdvu ir baisu lyg mįslės įminimą
prisiminus lyg raktą suradus įeiti į kambarį
lyg degtuką numetus praverti tektoninę slinktį
čia tik prieblanda sunkiai nenoriai sutemo į vakarą
sulapojo į vakarą šmėklos lapijų lapijos
paklausyk pasiklausk ta ertmė atsakys nesunku
atsakys ta tamsa nesunku pasiklauski klausyki
aš senku nuo tavęs man sunku nuo tavęs aš senku
bet kalbėsiu kalbėsiu sakysiu esu gailestinga
kol laikai kol laikai įsikibusi rūbo kampučio
tau kalbu kad šalis po žeme kad kaimai po žeme
ka laiminga ramu po žeme prasidėjo rugpjūtis
nežinau kaip įžengt į tenai tu geriau nežinai