Pasislepiam už vardų,
Kaukėm būtį užsklendžiam.
Žengia laikas skaudus:
Plėšia kaukę, į veidą trenkia.
Su nekaltais kaltus
Kartu nubloškęs prie sienos,
Sukdamas saulės ratus
Apšvitina mėnesiena…
Amžiaus sekliam tarpdury
Žvalgos tolstantis veidas:
Gal atvėręs lemties duris
Sprogs nuo laiko skeveldrų?
Gal be žodžių migloj išnyks
Šviesmečiuos išsilydęs,
Tikėdamas kaip neregys,
Kad paparčiai vidurnaktį žydi?
2004
2004-07-07 05:06
totalus sh...
2004-07-07 00:16
tiesiai sielon ir gerklę užgniaužia....
2004-07-05 18:25
Patiko . Ryškus. Mintingas.
2004-07-04 22:34
Paprastas. Aiškus ir be žodynėlio. Todėl ir savas. Tik, matyt, labai ne savi vertina.
2004-07-04 19:34
nebalsuojama t.y.:))
2004-07-04 19:34
nesuprantu, kodėl nebaluojama...
o kad aš galėčiau;)
išties geras kūrinys
2004-07-04 18:22
užkabino:)vertas didelio pagyrimo...
2004-07-04 18:15
ir su mintim ir gražiai išdėliotas, man patiko...:)