Rytoj. Kažkada. Niekada.
Girdėti šie žodžiai. Nejaudina.
Parašo ranka apačioj:
Nelaukia. Paliks. Nebešaukia.
Nors žodžiai tie patys, skaityk. Širdim.
Nebenori. Nes skaudina.
Nusineša lapą skruzdė,
O katinas išpila rašalą.
Ant delno jau plečias dėmė.
Gerai. Vėjas nubraukia ašarą.
Gerai, nes nereiks tau skaityt
Naivu, bet gal debesys šaukia?
Kviečiu. Gal pakilkim auštyn?
Man sakė dangaus nieks neskaudina...
Kviečiu. Gal pavirskim paukščiu?
Dviems vieno užteks, nes kviečiu,
Į širdį ateit kai nelaukiu.