Ant vaivorykštės
sielų kalno
aplipę puikybe
vyriški batai.
Ties žemės kraštu
mažas laimės taškelis,
mano vardu.
Tarp balto ir juodo-
bedugnės toliai.
Paslėps spindulius
šuorai vakarės.
Dienos lyg
porceliano statulos
antikvarinėj skrynioj
suksis ratu,
o švytintis Dievo potepis
ryškės ties nukritusiu dangum.