Jei įmanytumei...

Jei įmanytumei - apsiaustum,
Neleistum klaidžioti laukais.
Aš taip norėjau, kad paklaustum:
-Su kuo gi laime dalinais?

Tau atsakyčiau tyliai tyliai,
Kaip kartais kalbasi savi:
-Mielasis, būna laimės štiliai
Trumputėj raganų nakty

Ir būna  paprastų stebuklų,
Kur du kart du - tai keturi,
Ir salvės svetimų pabūklų,
Kurių seniai nebegirdi.

Ieškojau  kelio į ramybę.
Kodėl neklausei ar radau?
Į tavo tylinčią kantrybę
Atsirėmiau ir suklupau...