Kitapus durų seniai
bestovėjusios tavo mintys
vėl čia apsilanko.
Naktimis spyglių po kojom
man pažėręs
į širdį brauniesi. kodėl?
Nejaugi po šitiek laiko
mano rojus
nerimu apkarsta nuo tavo rankų.
Nejaugi leidi sau tokia prabanga
apsikvailinti
visų akivaizdoje vėl.
Juk sandariai uždarytą
mano širdį
saugo vienatvės bankai.
Ar dar tu nesupranti
kad jau nebeverta
gvildenti jau išgvildentų praėjusių dienų.
negali pamiršti
kelio į manuosius namus