Ar matei, kai vidudienį žydi linai,
Tarsi būtų artyn priėjusi jūra?..
Pasikeisdamos bangos į akmenis gūra...
Ir tas žvilgsnis anapus laukų... Nežinai, -
Į tave jis nukryps ar praslydęs pro šalį,
Suplazdės kaip kregždė ir į tolumą šaus?
Kad matytų daugiau ir giliau iš viršaus...
Taip, kaip mylinčios akys tegali...
Melsvą jūrą pakilus ne kartą mačiau.
Tam sapne, vis švytėdamas akino mėlis,
Lyg dvasia ar žmogus iš dausų prisikėlęs
Ir priėjęs manęs pažiūrėt iš arčiau...


Vytas Jaunius

















