Mano Dievas,
Jis skęsta vandenyne.
Ten, kur ir aš
Jau senų seniausiai paskendau.
Kur visa mano gyvybė,
Saulė, kur vanduo...
Mano liūdesio vaikas,
Gimęs iš baimės.
Mano sielų vandenyne
Tūkstantmečius skaičiuoja.
Dievas jam davė
Gyvybę tyriausiame vandenyje.
Kaip ir aš jam daviau
Visą platų savo sielų vandenyną.
Aš, kaip lašas,
Paskendau vandenyne.
Ir, Dieve,
Kai Tu buvai,
nebuvo manęs...
Ir kai aš savo baimėse skendau...
Dieve, tada nebuvo tavęs!