MutaKai už lango lietus
virkdo debesis, išeinu į
tada...
Valandai pilkėjant
ežere plukdėme skaidrius
žodžių burlaivius,
kaip žemuoges vėrėme
žvilgsnius ant smilgos,
tada...
Vartau pagelusius lapus
Tarp jų – du pievos gėlių
Žiedai švelniai susiglaudę
Pro miglą akyse nubėga vėl:
„ji mylėjo, jis – paslaptingai... “
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-06-27 18:02
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-27 18:49
tas "tada" man neskamba nors tu ką:)
šiaip kūrinys neblogas, romantiškas, kiek niūrokas ir tuo pačiu jaukus Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-27 18:48
Būtų neblogas, jeigu nebūtų to ant smilgos veriamų žemuogių motyvo. Tokių įvaizdžių čia gausu...
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-27 18:21
geriau jau jis būtų atvirai... atvirom akim ir siela... o paslaptys... jos merginų privilegija.
dviprasmiška nuoskauda... Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-27 18:12
man ypac paskutine eilute (matyt viso esme) patiko, gan netiketa ir eiliu daranti ne toki paprasta ;)
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |