Stebuklingai kvepia
šiandien naktį
dūžtantis laikas
rasai į delnus.
Skleidžiasi ir merkiasi
lašais veidus
šukėm subraižo,
medžiams šypsenas
skaptuoja,
kapus kryžiais nukloja.
medžiams šypsenas skaptuoja...hm? Galima dvejopai suprasti. Gal ir netiesiogine prasme skaptuoja šypsenas: medžiai laimingi, nes ne taip bijo laiko kaip žmonės.