Saulė garbanota

Saulė garbanota
man dainas niūniuoja,
akimis palydi
ir žvaigždes rytais nuskabo,
iki vakaro pasaugot duoda.
Kartais kasą man nuleidus
leidžia kopti
ir užkopti,
svajones įgyvendint,
ant debesies krašto
apylinkes apveizėt.
Na ir kas,
aš tik menkas kraujo lašas
įsikniaubęs
į kitą - lietaus lašą,
džiūstu ir nykstu
šiandien.
Saulė garbanota
mane priims į savo kraštą.
Išgaruosiu peroksidu jos plaukuos.