Laiškas mamai

Mama, rašau tau laiškus mintyse
širdim, ne plunksna rašalu drėgna.
Ilgiuos tavęs, kada esu viena,
prie židinio, bespragsint malkom.

Kanalų, apaugusių asiūkliais, šlaitas
man primena gimtus namus.
Rašau tau, mama, kaip aš ilgiuosi,
kad tu užeitum arbatėlės prabėgdama.

Atstumas tolimas lyg praraja mus skiria,
bet gįžus į namus tavus šiltus
matau vis balstant tavo galvą,
ir skausmas gniaužia, kiek aš prarandu.

Tik kartą per metus, mama,
aš apkabinu karštai tavo pečius.
Vėl laukiu vasaros išdykusios, saulėtos,
kada sugrįšiu Lietuvon pas  jus visus.

Kiekvienas gatvėje man sutiktas praeivis
toks savas, artimas lyg draugas jaunų dienų.
Aš jūsų visų taip stipriai pasiilgstu.
Rašau tau, mama, laiškus kasdien ilgesiu vaškiniu.

Jis tirpsta tarp delnų sudėtų maldai,
užgobus  žemę nakties tamsiu rūbu.
Grimstu į pasakišką miego karaliją
ir noriu ten sutikt, mama, tave.

                            15. XII. 2002
                            Oud-Beijerland