Už kiek tu mane parduosi,
Žemę apraudantis laike?
Gegutės dalią kukuosiu,
Ašarą slėpsiu sulaikius
Kvapą, nakties užgniaužtą:
Verkia nekaltas vaikas,
Draugė padėjo šaukštą…
Už kiek tu mane įkeisi,
Kaip smakas tiesą prarijęs.
Kybo mirtinas tvaikas –
Žemės lemties kalavijas.
Už kiek tu mane įduosi?
Už žvilgantį gabalą aukso?
Tartum vilkutis sukuosi –
Gal tu manęs nepagausi…
2004
2004-06-17 14:01
'padėjo šaukštą' - labai aišku. labai gražiai surašyta. liuks.
2004-06-16 21:36
... visą gyvenimą aprėpėt, išmintingoji...
2004-06-15 21:30
nuotaika tikrai nekokia...liudnoka....
2004-06-15 18:25
Ačiū už vertinimus. Visada rašau apie tai, kas mane supa. Jokios laboros čia nėra. Na, bet gal kam vaidenasi... Padėti šaukštą – vaizdingas mirties perteikimas. Jau netenku antros draugės. Ką darysi, kad mano kartai artinasi liūdnas išsiskyrimo metas...
2004-06-15 17:49
laborai jau lyg ir pevelu
2004-06-15 17:46
ne kokia nuotaika juntama (-:
2004-06-15 12:53
Daugiaprasmis, gerai sueiliuotas, tikru jausmu apšlakstytas. O ar maža kam galėtų netikti tokia būsena? Tegu neilgai, tegu akimirkos, bet vis tiek... Geras.
2004-06-15 12:51
Liūdnumas, skaudumas eilėraštyje yra gerai - kai gerai paduota.... ar tik čia įžvelgiate problemą? Man asmeniškai viena vienintelė eilutė numušė eiliuko kilimą, tai: 'draugė padėjo šaukštą'... matau, jaučiu, kas jį pakeltų į mažiau ginčytiną lygmenį...
2004-06-15 11:32
cool... tikrai labai šaunu...man labai patiko, liūdesio, bent jau man, ne per daug:)...viskas labai gražu.
2004-06-15 09:29
geras, tik jau to liūdnumo tai tikrai (per)daugoka ...
2004-06-15 08:47
Šypsokis ir išsliuog iš liūdesio...
2004-06-15 03:41
Man tai chia per daug nesuprantamu zhodzhiu ;} Bet neblogaj sheip. Tik gal ne wisai mano stilius ;}
^v^