aš poetė arba gal einam į butelį pažaisim laiveliais

įsodino į ranką gėles
kaip plytą į langą
ką bedarysi vis tiek per vėlu
anei bėgt anei rėkt
paslysi dar akinius
sudaužysi juoksis
visi iš manęs aklos
aptemptu sijonu
pargriuvusios
-
pati kalta kalbės
ne ten kabutes sudėjo
ne taip akcentavo
juk ne iš karvės
žaidžiam sakys
nesilaužyk čia
galų gale ne tavo
reikalas kur mes
bulves sodinam
-
va ir žiūriu į jus
mano mielieji
prakaituojantys
gerbėjai suplukę
į mane lekuojate
lyg šunes į užguitą
išsigandusį pavėsį
kol trissyk apsisukę
atsigulate.