Kniaukyla

Murzinos kojos pėduoja į tylą,
Kregždėm – lietus (be skaitliuko). Žiūrėk -
Pakelia galvą, atkimsta, prabyla
Liepų medus. (Jeigu nori – kvepėk)
Mezgam dainas, virbalai tik išskydo,
Lyja ir lyja – skaitliuko nėra.
Tekšt! Ir į balą netyčia išslydo
Susišukavus prasmės pantera,
O parašiutais upelis nustryksi,
Juokiasi pėdsakai – vėl murzini,
Dar neprabudę palangėmis tiksi,
Šypsos suklydę. Ir vėl gaišini
Nenupėduotą balandišką tylą,
(Rašalas baigiasi), rimsta lietus.
Tik meduje mažutėlis kniaukyla
Ieško prasmės. Tad sėkmės jam! (Juk bus?)