Ragana: 4 skyrius: Ant piliakalnio

Visos raganos ištraukė Emą iš skruzdėlyno. Ši iškart pargriuvo ir išsitiesė ant žemės keikdama viską, apie ką galvojo.

- Taip lengvai pasidavė. - kažkas murmtelėjo.
- Ji nepasidavė. Ir užsičiaupkit. - užrėkė ant visų Balisa. Ši buvo supykusi ir viskas ją nervino.

Ema gulėjo ant žemės ir nežinojo kas vyksta. Kažkokia paslaptinga jėga įsiveržė į ją. Ir ta jėga norėjo 'kažką' daryti, bet Ema nesuprato ką. Jai buvo šokas. Kaip Balisa galėjo ją ten įstumti? Kam to reikėjo? Juk tai taip šlykštu.

- Apsirenk. - Balisa numetė Emai prieš akis jos drabužius. Ema gulėjo ir nieko nedarė. Jautėsi pasišlykštėjusi ir nenorėjo matyti Balisos ar kitų šlykščių raganų.

- Renkis. Mikliai, mikliai.

Kai pagaliau raganos ją aprengė, mergina paklausė:

- Čia juodoji magija ar kas? Kam šito reikėjo? - rėkė ji. Visos sužiuro į ją. Raganos jautėsi pritrenktos tokio klausimo.
- Kvailė. Kaip supranti žodžius "Juodoji magija"? - nusijuokė Balisa. Ir nušvito. Atrodo ją šis klausimas pralinksmino.
- Suprantu kaip blogą magiją. Kuri naudojama blogiems tikslams. Štai ką aš manau. -Ema norėjo dar išsiplėsti ir pasakoti tačiau tai būtų užtrukę ilgai.
- Nenusišnekėk. - supyko Balisa.

Atrodė, kad čia tikrai nėra nieko bendra su neJuodąja magija. Kelias valandas visos senės Emai dėstė ką ji turi daryti, o ko ne, ką pasakoti, o ko ne ir panašiai. Ir visos pradėjo skirstytis.

- Susirasim tave kai reikės. Skaityk knygas. - pasakė Emai Balisa ir nuėjo.

Ema bijojo grįžti namo. Ką sakys tėvams? Ji vis dar neatsigavo po šoko skruzdėlyne.