Pėdos tavo
Nusigręžė,
Rankos -
Seniai
Svetimą vardą vedžioja,
Mintys
Nedrįsta įeit į namus,
Kol tu ant slenksčio,
Kol lauki...
... atleisti...
Joks šešėlis prošal nepraėjo
Berišdamas saulei gaudyklę,
Tik akys vis smelkės tolyn
Sukeldamos kelio dulkes.
Ir praeivis nematė,
Kad ant slenksčio tu,
Kad lauki...
... atleisti...