Jaunos dienos bibliotekoj

Užgėrę vasaros rasalo
skyliamalėm mašinom
skina smilgų skiauteres,
taškais beraidžiais - ne beraščiais
apsmilko boružių kupras,
suprask, -
juk vėl iš naujo takas
susivelia į paukščių pieną -
žvaigždėja, tyška ir putoja,
tuščias ertmes užlieja
- tarp žvilgsnio ir akių -
jaučiu, kaip iškorėja
tavo nugara
garais pro poras
oras sužvėrėja,
vos smilgomis pasėji
Brailio abėcėlę,
o pomenčiams sugludus -
išskaitai mane.