Grok vyriškais pirštais
ant aksomo odos
geismo reveransą
arba tapyk Čiurlionio
pastelėm mano lūpų kraštus.
Atsigersim gėlo vandens,
kad nuodėmes praeities nuplautumėm...
Paklausi nekantrus:
- Kodėl neužtenka vieno bučinio,
kad aistrą patenkintum?
- - - - - - - - - - - - - - - -
Pargrius Mūza mums ant lūpų, -
Dievas diktuos žodžių upę.
Gims švelnumo okeanas ties krantu.
Nežinosim, kur jis mus veda.
- Sugrįžk kokia buvai?, -
skaitysiu iš tavo liūdnų akių.
14. IV. 2004
Kaunas