Tą vasarą...

Tą vasarą mes gyvenome
Kitaip.
Giliai jūroje gaudėme drugelius,
Bet nerodėme jų kitiems.
(jie vis tiek nepastebėdavo)
Slapstėmės nuo pakelės stulpų.
(jie  mus sekė, bet mes buvome gudresni...)
Žaidėme minią.
Aš -  jie, tu - mes.
O kartais atvirkščiai.
Klausėmės dainų, kurias karštą dieną niūniuodavo
Tvora.

Bet vasara baigėsi.
Aš iškritau iš mūsų užburtos pilies.
O tu...
Tu vis dar skaičiuoji visus takelio akmenukus
Ir siūlai jiems arbatos,
Vis dar gaudai jūros drugelius, kurių šešėlių
Aš jau nebepastebiu.
Vis dar žaidi minią.
Tu – jie, tu – mes.

Tik nebejuokinga.