Akmenėliai smėlio kauburėlyje

Dedikuota bičiulei R. A.

Nepyk, kad myliu gimtą žemę,
o naktimis sapne
kalbuosi svetima kalba.
Susilietė likimai
ir kryžkelėj sustojom, -
poezijos oazėje maudėmės drauge.
Tas mažas smėlio kauburėlis
užrakintas tarp akmenėlių,
                        gintaro ir vyno kamščių
dar vynuogynais dvelkiančių
                          palieka pas mane.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Gal ir nelemta būt mums genijais,
tačiau šiltais bičiuliais būsime
ir ten ir čia,
                  kur skirtinga kalba,
                        bet panaši dvasia.
Aš pašaukiau, -
Tu priartėjai.
Dėkoju, miela,
kad esi dažnai šalia.

                  11. III. 2004
                  Kaunas