Hm. Primena rytietiska meiles-erotikos lyrika, gal net hebraju "Giesmiu giesme". Is dalies del ivaizdziu, bet esme, kad panasus poetikos principas: is pradziu pateikiamas posmo branduolys, o po to jis rutuliojamas metaforu grandine. Taciau kiek truputi truksta koncentruotumo, aiskesnio rysio tarp metaforu: pavyzdziui, prie ko tie elgetos-karaliai? Bet apskritai tai geras erotinis eilerastis: sulinio, sodu, smelio kalno, virsunes simbolika tradiciskai artima intymiu kuno vietu reiksmems, net ir aseksualioje lietuviu lyrikoje. Pas Jus interpretuociau daugmaz taip: šulinys - makstis, saldus sodai - tarkim, krutys, sultonas nerandantis kelio - penis, klimstantys kupranugariai - rankos, na, ir virsune... gal orgazmas. Kaip privaluma pazymeciau ego ipynima (ta eilute apskritai geriausia): deformuojamas tradicinis ivaizdis, suteikiant jam siuolaikiskumo konteksta, sitaip praturtinant jo semantini lauka.
Tad seksa pasirenkant kaip skaitymo koda - konstatuoju maziausiai ketverta: tuomet pries akis iskyla intymi rytietiskos erotines lyrikos stilizacija, su gana isradingomis israiskos priemonemis. Ir puikiu psichologines busenos perdavimu: akivaizdu, kad vyrukas kiek sutrikes;)
Puikus eilėraštis. Negaliu įsigilintin į jį (galva funkcionuoja 50% pajėgumu). Filosofiškai budistiškas.
Pradžia kažkuo primena Putiną ("aš nei vergas nei karalius, tik žmogus) - ta pat isavęs paiešką, nors pas autorę viskas kiek kitaip. Putino herojui reikėjo ilgo laiko kol jis suvokė - o autorės herojus/ė tai suvokia jau dabar. Aplamai tai labai jau altruistinis herojus.
Pabaiga fantastinė.
Ne itin suvokiau sultono įvaizdį (beprasmiai turtai, kaupiami dėl turtų? despoto valdžia, einanti nežinia kur?), bet čia dėl viršuj parašytos priežasties.
moraliai 9/10