Puota

Aš niekada neskaičiavau aviečių,
Sėdėdama prie šnekančio upelio,
Kai valso žingsneliu padangė kviečia
Pasižvalgyt, ateit, juk puotą kelia
Drugeliai ryškūs, ūselius paraitę,
O bitės aukso kaspinais dabina
Nektaro pilną puotos kamaraitę,
Ir su džiaugsmu visus visus vaišina -
Boružę, sraigę, žiogą, net varliukę,
Artėja vasara, saulytė šviečia,
Dėl to ir iškilmė tokia, tik žinote -
Aš niekada neskaičiavau aviečių.