Tu man atleisk

Tu man atleisk, -
gėlės mano sode žydi,
kai tavo širdyje
tik dilgėlė žalia.
Tu man atleisk, -
mane daug kas myli,
o tavęs turbūt ne.
Tu man atleisk, -
myliu juodą ir baltą,
o tavo pastogėje
gal būt liūdesys ir tuštuma.
Tu man atleisk, -
gera man gyventi,
o tavo dienos
rūpesčių kalne.
Tu man atleisk, -
sėkmė mane sekioja,
tik nepardaviau sielos velniui
už aukso blizgesį. Ne!
Įspjauk man į širdį, pasijuok,
apjuodink nepelnytai,
tik atleisk, prašau,
kad myliu tokią ir tave.
Po ironijos kauke-
skausmas ir meilės ilgesys.

Jei Dievas tavo maldą neišgirsta,
pasimelsiu šianakt ir už tave.
Jeigu neišmokai
nebūtina visus mylėti,
tik lai plazdena
                  subtili pagarba.

                          24. V. 2004
                          Oud- Beijerland