paslaugūs norai

Norai mano nekuklūs
Norai mano – įkyrūs nuomininkai
Jie nerimsta, užpuola, kažko reikalauja
Gąsdinasi, grasinasi...

Aš juos surinkau, sukišau į batų dėžutę
Perrišau keletą kartų tvirta virvele
Paslėpiau tolimiausiam kampe,
po seniai nebeskaitomais laikraščiais

Rytais, neskubriai žingsniuojant
Dairausi į dangų nosį užrietus
Kai sutinku besišypsantį savo likimą
Linkčioju jam santūriai: - ačiū, nenoriu

O vakarais tolimiausiam kampe
Šnara kerštingai įkalinti norai, nerimsta
Slepiuosi po antklode, uždegu šviesą
Įjungiu TV, kad negirdėčiau – girdžiu

Atidarau savo norų dėžutę,
Išpurtau anuos ant grindų
- Dinkit, sakau, - iš akių,
Pildykitės






----------------------
- Pildysimės, atsakė paslaugiai