Mano pieniška vasara

Mano pieniška vasara
Brido  ir kliuvo
Už mažučio upelio
Slidžių akmenų,
Tarp kurių vis ieškojom,
Nors niekad nebuvo,
Kažkieno išgalvotų
Kibiųjų vėžių. 

Dobilais nupjautais
Taip kvepėdavo lankos,
Jog jų kvapą girdėjom
Ne tiktai juslėmis,
O bedantė ir pieniška
Vasara sėjo
Mano kaimo vaikystę
Trupiniais, dalimis...

Dygo obelys, vyšnios,
Laukinės aguonos,
Dygo usnys šalia
Ir vėdrynų kerai
Jeigu pieniškai vasarai
Trūkdavo duonos,
Taigi  kiškio kopūstai -
Tikri gardalai.

Ir  upelio brasta,
Ir laukymė prie šilo,
Ir  ramunėm baltom
Siuvinėta skara
Viskas liko tenai
Už dienų septynmylių,
Mano pieniškoj vasaroj
Su bedante švarple.