Vynuogių kvapas

Vynuogių kekės svyra nusvyra
Nuo pat mėlyniausio dangaus
Vynuogių kekės byra nubyra
Nuo degančio žvilgsnio žmogaus

Vynuogių sultys per lūpas nubėga
Per spindinčius tavo dantis
Ten- debesyse – pavargusi miega
Trumpoji mūsų naktis...

Skamba kalnuos džiaugsmo skausmo daina
Savo mirtį dainuoja žmogus
Rausta dangus, tyliai baigias diena
Ir naktis tuoj žvaigždėta nubus...

Vynuogių kvapas į kalnus vilioja
Ten, prie bedugnės šalia...
Vynuogių kvapą mergaitė sapnuoja,
Kol leidžias už kalno delčia...

Mano svaigioji naktie žaliaake,
Tavo dar kvapą jaučiu...
Lūpos šypsojos, bet nieko nesakė.
Rytas jau... Be paslapčių...