Lik su manimi

Rytoj ir vėl tave priglausiu
Prie savo degančios širdies,
Šypsosis tavo lūpos rausvos,
Akyse deimantai spindės.
Tokia lengva, kaip ryto vėjas
Ištirpsi mano glėbyje,
Dar niekada nesu norėjęs
Jokios moters taip, kaip tavęs.
Artėju prie tavęs kaip laivas
Rytoj pasieksiantis krantus,
Atrodo, kad sustojo laikas
Tramdydamas tik mano troškimus.
Užmigsiu su malda krūtinėj,
Rytoj sparnuota širdimi
Apglėbsiu vėl tave ir tyliai
Ištarsiu: - Lik su manimi!