..į bundančią saulę, gėlėmis pražydusią..

Vėjo sūnus
Taip švelniai basom kojom tipena į rytą.
Serenadą  nakties paukščių užrašęs rasa ant išdžiūvusio
veido lėlės,

Brenda per purų rūko ežerą į bundančią saulę, gėlėmis pražydusią,

Sūrias vaikų akis pabarstęs spindulių lašais

Delne tvirtai sugniaužęs neša laimės trupinius į dangų
Ir iš viršaus skaičiuoja ašaras medines, 
Varvančias į sniegą.

Vėjo sūnus
Taip tyliai žvelgia paslapčia į Niekur.