Išpardavimas

Sykį jau pradėjo liaudis čia konkursinius dėt, galima ir niekučius iš nekonkurso: ]



- Trys šimtai!
- Trys šimtai, kas nors daugiau? Trys šimtai - vienas, trys šimtai - du, trys šimtai - trys. Parduota! Prašom susimokėti kasoje. Toliau - eksponatas nr. 27: Lietuva, nedidelė valstybė Sąjungos rytiniame pakraštyje, naudingų iškasenų nėra, naftos nėra... Daug miškų bei vandens telkinių, tinkama draustiniui ar parkui. Pradinė kaina - penki milijardai unų, laukiam pasiūlymų.
Tyla. Nepatogu net kažkaip. Va, vienas lyg kelia ranką - ne, tik ausį pasikasė. Negi jau visai niekam ta Lietuva neįdomi? Teisybė, iškasenų jokių...
- Kaina mažinama iki keturių su puse milijardų. Vis dar niekas? Paskutinė kaina - trys su puse milijardo. Niekas? Tada eksponatas bus pašalintas iš aukciono. Vienas... du...
Net nepajutau, kaip pakilo ranka.
- Ponia ketvirtoje eilėje! Trys su puse - vienas, trys su puse - du, trys su puse - trys. Parduota! Prašom susimokėti kasoje.
Pribėgo asistentas ir padavė kvitą. Dabar jau niekur nedingsiu, teks užmokėti ir galvoti, ką darysiu su ta Lietuva. Tfu, ir velniams aš į šitą Sąjungos išpardavimą užsukau, ir taip vyras burba, kad amžinai nereikalingų daiktų prisiperku.
Atsidusau ir patraukiau prie kasos. Tiek to, gal bent atostogoms tiks į Žemę parskridus...