Pravėrus
juodo šydo uždangą
ateisiu
ilga, iki žemės lino suknele,
kuri pridengs
moteriškumą manyje.
Pajuski tiktai sielą,
kvepiančią persiko žieve...
Tavo sapne
atversiu juodo šydo uždangą,
bučiuosiu
tau į skausmą,
kurį slepi nuo pasaulio
nerūpestingame žaisme...
10. IV. 2004
Kaunas