k l a v y r a s ...

... kai kopų tiltais
              sūkuriuos kaitros
į karšto smėlio
              brendam horizontą,

nuglostę smiltis,
              tiktai mūs takais –

į virpantį įaugam
              jūros krantą

ir nedaliam
              ištirpstam troškuly,
kada aplink
              visi miražai byra –

taip deriname
              vasaros diena
geismų nebaigiamą
              k l a v y r ą ...