Mukatanas 3

Kažkur už vaivorykštės į jūros bangą atsirėmęs,
Mukatanas gaudė aukso žuvį akis užmerkęs -
Pabodo laukti, kada laimė savo pačios kojom ateis,
Ir blizgančiu kaspinu persirišus pasidovanos.

Metai spardo metus: žvejai laimikius į krantą išmetę
Skandina savo sielas alaus putose už mergelę - 
Ištikimai laukiančią, bet kam nesišypsančią, bet ko
neapkabinamą, akis kopose palikusią - tikinčią.

Šita per didelė,
Šita per maža -
Dar po metų tikrai: atplauks žuvelė mana.

Ir Mukatanas nenori tikėt, kad jei šiandien jis nelaimingas -
Jo laimė niekada neateis.
Tarsi daugybos lentelę kartoja, kad naktį pasakytų kiek -
Du kart du -
Jo auksinė žuvelė peršoks vaivorykštę
Jam numirti be norų neleis.

Ne mirtį prie lūpų šaltą spaus, o spurdančią laimę.
----------pavasariu kvepiančią-------------------