Įsiklausai
į augančios žolės
virpčiojimą.
Švinta - - -
Žemės atolas
kvepia
neišgalvota
tiesa.
Apgirtus
pavasariu,
siela nušvinta.
Rieda
skaidrus lašelis
tavo veidu.
Palieti
dangaus kraštelį
akies mirksniu.
Aguonos dega
raudonu
tikrumu.
Lūpas sujudina
tylus:
- Tavim tikiu...
2004-03-14
Druskininkai