Išpažintis

Atidaviau plaštaką. Lai pasisotina. Skaudėjo, atidaviau.
Leidau nurėžti likusią ranką. Reikėjo pamaitinti... Pamaitinau.
Išskobiau akis iš akiduobių. Lėtai, po vieną. Patiekiau su ramunių žiedais baltoje lėkštėje.
Buvo maža...
Kojas pasiėmė patys. Neprieštaravau... Tvinkčiojantis kraujas šėlo, žinodamas, kad užburtas tekėjimo ratas greit bus nutrauktas.
Kas liko, leidau išdraskyti nagais. Lėtai, po gabaliuką. Jiems to reikėjo... ir leidau.
Liko širdis. Jos neatiduosiu. Širdies neatiduosiu.
Neprašykit.
Neatiduosiu.

Širdis pati pasiprašė atiduodama.