Išmokti žongliruoti tiesa. Tiesa kaip akimirka. Akimirka, kuri niekada nepasikartos. Nepasikartos vien dėl to, kad taip paprasčiausiai geriau. Geriau tau, geriau man. Man visada gerai. Gerai, kai vaidinu, kad beprotiškai myliu ir kai kuo nuoširdžiausiai neapkenčiu. Neapkenčiu siaubingai įgrisusio „man viskas gerai“. Gerai per amžius man. Man, kuriam nuo viso šito darosi tik geriau. Geriau dėl to, kad nebus, geriau dėl to, kad jau tikrai nepasikartos. Nepasikartos ir amžiams paliks laimingą kaip ta akimirka. Akimirka, kai buvom tik mudu ir amžina tiesa. Tiesa, kurią taip norėčiau išmokti.
Ką manai apie paprasčiausią „būti“? Priversk mane! Neišdegs.
Stiklinės viešbučio akys stebės tave visą naktį. Tikriausiai dar niekad nebuvai atsidūrusi ant tokio pjedestalo. Viešo gyvenimo privalumas. Hei, hei!!! Mažyčiai tavo šie sparnai!!! Neturėtų išlaikyt. Turiu kelią, kad bet kuriuo metu galėčiau pabėgt. Turiu kitą, kad visada sugebėčiau sugrįžt. Pakirptais sparnais. Štai ir mes. Aš ir mano gyvenimas, kaip koks kvailas šunytis sekantis iš paskos. Nedidelis pasirinkimas. Pasukiojai pirštą prie smilkinio ir jau žymiai ramiau. Dabar taip norėčiau ką nors pasakyti. Tokio gražaus. Maždaug tai, ką tu norėtum išgirst. Neišeina, nors tu ką. Mano bažnyčia šiandien uždaryta. O kažkur vis tiek traukia. Idiliškas gyvenimo vaizdelis. Kurių velnių? >>>Norėtum sužinoti, bet taip siaubingai bijai išgirsti. <<< Dūžtančio garso aidai. Nuo vakar. Nervingai išsitraukei iš kišenės raktą ir surūkei. Beje, tu nerūkai. Tad tikriausiai tik pasivaideno. Raktai tau taip pat nereikalingi. Neturi kur pareiti. Nei ką aprėkti. Niekada nebūsi tokiu, kokiu dar nesi buvęs. Susirink savo kvailas mintis nuo šaligatvio. Į viešbutį atvyko svečių. Dabar savo sulysusiu kūnu užstotum kiekvieną, kuriam to nereikia. Kvailai tikiesi, kad jis tau nepadėkos. Ačiū. Ačiū. Ačiū. Tu tik prašau nepamanyk, kad aš čia specialiai. Tiesiog įgimta. Kaip kvaila kalba lūpose. Arba aš vis tiek kalbėsiu, kad ir kaip tau tai nepatiktų. Pasiusk!!! Vėl pastebi, kad Venera priaugo vieną kitą šimtelį. Iš tikro tai koks tavo suknistas reikalas? Vis vien tu su ja niekada nepasimatysi ir neteks susipažint artimiau. Va tokie tad reikaliukai. Ir vėlei per amžius. Griūva sienos tarp to kas tikra, ir to, kas į tai net pretenduoti negalėtų. Per čia į niekur. Jaučiu, kad jei tu dabar stovėtum stadiono vidury, tai tikrai būtum nušvilptas. Liaudžiai tokių kaip tu nereikia. „LIVE“ — liaudies opiumas. Gyviau, nei tu sugebėjai netgi tada, kai buvai ką tik gimęs. Gyvai suvaryti peilį į paširdžius, gyvai mylėti. Apskritai gyventi tai, kas uždrausta. Svarbu, kuo gyviau. Ir būsi pasmerktas amžinai sėkmei. Iki kito, per nago juodumą gyvesnio. Kitą pusvalandį žiūrėkite. Paprastai niekas šito nesako. Tik nepamanyk, kad aš ne toks, kaip kiti. O, ne! Tai būtų didžiausia mano gyvenimo tragedija. Siaube, ką jie apie mane pagalvos?! Aš viso šito nesakiau. Iš viso, kas tu esi? Aš tavęs nepažįstu.
Lyg ką tokio baisaus būčiau pasakęs. Ai, tiek to.