remontas

subyram stiklo rutuliukais ir nuriedam
paloviais per lygiagrečias lentas
surenkam dulkes, bandome klijuoti
paveikslą realybės į vilčių miglas

be pirštų ir be rankų. be širdies
tik su vilčių trūnijančiu tinklu
žvejojam trupinius to ką turėjom
ir lipdom su tirštėjančiu oru.

langinės praviros, permainų vėjai
vėl tyliai griauna pilį tą šviesos
kurią turėdami delnuos tikėjom
sulaukt kartu senatvėje aušros.