Tu ištiesi pirštukus,
ir skverbiesi į naktį,
blankiai romantišku baltumu,
prisilieti ir palieki vėsą
akimirkai
kol prie tavęs priprantu.
Kartais tiesiog gera
šalia tavęs atsisėsti,
mintimis užpidyti skaidrias skylutes,
akimis vėją prarūkyti,
ryte galėtum ir neišsisklaidyti...