Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš prie jūros. Vėjas uosto mano plaukus. Žuvėdrų klyksmas glosto ištiestų pirštų galiukus. Bangos nedrąsiai priliečia mano kojas ir staigiai atsitraukia pajutusios, kad vėl susidūrė su žmogumi... Smėlis nebijo. Jis įžūliai apsemia mano pėdas. Girdžiu jo maldavimą neišeiti. Dar pastovėti. Nors menkiausią akimirką. Smėlis nepažįsta laiko. Nes tikriausiai laiko nėra. Yra tik dabartis, kuri priklauso man.
Bėda, kad nemoku elgtis su dabartimi. Aš ją dovanoju savo dangui, žuvėdrų klyksmui, atplaukiantiems debesims.
Ar tau sakiau, kad saulėtas vakaras – tai vynas, kuris nudažo širdį geltonai, o mėlyni debesys, plaukiantys ten toli, – tai mintys, kurios niekada nepraplauks nepastebėtos. Tavo akių...
Stovėdama čia, prie jūros, bandau nepamiršti svajoti, nes svajonėse gyvena mano siela. (Neskriausk jos.)
Taip stoviu ir žiūriu į nerimstančią jūrą, kuri vis bėga nuo savęs ir vėl grįžta, vis bėga ir vėl grįžta... Ir mąstau...
O kas atsitiktų, jei sėdėdama jūros dugne susapnuočiau tave? Tavo žaižaruojančios akys žiūrėtų į mėnulį ir gertų nakties ramybę, o tavo plaukai užklotų žalias pievas, kad ryte galėtum rasti dar gyvas gėles ir padovanoti jas man. Iš tavo akių pradėtų byrėti ašaros. Tu verktum. Verktum už visus, kurie nemoka verkti, nes skausmas nemėgsta ilgai būti uždarytas vienatvėje. Jam reikia laisvės, o aš sėdėčiau jūros dugne ir sapnuočiau tave. Tegu mano sapnai prabyla į tave, nes tu man rūpi.
Mažutėlė šilko gija apsupa mane. Kad nesušalčiau, nes tu jauti, kaip mano kūnas jau pradeda drebėti...
Noriu atsiplėšti nuo saldžių smėlio gniaužtų ir eiti tolyn. Pakrante. Eiti lėtai, kad mintys spėtų lėkti iš paskos. Eiti tol, kol kojos pavargs ir aš galėsiu prigulti, o jūros bangos saugos mano poilsį.
Nendrėse slepiasi mano ramybė. Perbraukiu jas kaip stygas. Pasigirsta dieviška muzika. Ji apglėbia mane ir kviečia šokti. Šokti kartu su paukščiais ir debesimis, kartu su jūra ir dangumi, su vėju ir lietumi... šokti, šokti, šokti...
Šokti nuo tilto į kietą jūros glėbį. Beprasmiška būtų tikėtis, kad ji mane apkabins ir niekada nepaleis. Jūra, kaip ir smėlis, nežino laiko. Laiką aš nešiojuos su savimi. Gintariniame maišelyje.
Einu keliu, mane lydi jūra. Ir tavo balsas. Skaisčiai raudonas.
Ir naktį, kai miegosiu čia, apsupta nežinomybės, mane aplankys sapnai. Sapnuosiu tave. Padėsiu tau surasti mane, kad galėtum prikelti ir paglostyti mano sušukuotus  plaukus. Žinau, kad kai ateis naktis, virš savo galvos, kaip niekada anksčiau, pajusiu žaizdą. Visų. Gyvą žaizdą. Neturėdama jėgų aš ją paliesiu.
Žaizda valysis...
Visada...
Kai tu nenorėsi...
2004-04-19 12:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-23 10:56
Creative soul
Labai gražu;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-04 18:52
va va va
Che. O štai aš galiu balsuot. Ir skiriu visus 5:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-29 13:41
Aragorns
Malacius :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-20 13:00
Miesto Kaukas
nagi visai neblogai =]]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-19 13:01
erizma
GERAS LAABAI GERAS UŽTAISAS MANO NUOTAIKAI AČIŪ:):):)Tik gaila, kad balsuoti negaliu:( tikrai skirčiau visus 5!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą