linijinėje žemiškoj būty
mes du skirtingi teiginiai
žolėmis šventomis aprūkyti.
mus skiria taškas ir mintis
ir mūsų atminties saugyklose
diena keliaujanti per stogus.
du nepilnieji sakiniai mes
ilgesio trajektorijoj apsiraizgę
su pauzės sutraukytais siūlais.
vaikai išmoks mus mintinai
ir išvedžios pirštu ant lango
kurį nupraus pavasario lietus.