Atsargiai žingsnį minu
į tuštumą nakties-
aidu atsiliepia.
Krentu į tylumą,
į vakuumą-
jėgas kaupiu.
Pavasaris,
gajus kaip niekad,
braižo orą…
-Ištarki mano vardą,
vėjau-kalbinu.
-Ak įnoringi tavo norai!
Siūbuoja vieškely trapus
prisodrintas laukimas,
tylos pažadintas.
Artėja praraja,
dar žingsnis vienas.
Dar…
-Savižudė tu,
savižudė –
kažkas kuždėjo.
O žodžiai, atsimušę
į bejausmį žvilgsnį,
slėpės kontekste
prasmių ir norų.
-Savižudė ji,
savižudė-
kvatojo slegianti naktis.
Ištarki mano vardą, vėjau.
-Ne ji nesustos!
Palauk!
-Naivuolė tu,
naivuolė-
ištiesęs šlamančius sparnus
pavasaris
ties manimi
suklupo-
ir aš prie jo.
Klajūnė šypsena
kampučiuos lūpų įsitaisė,
ir ryto bundančio vėsa,
aptiko miegančią mane,
žiedais pavasario apklotą
obels laukinės guoly…