Pagaliau

Per pievą džiaugsmas nušuoliuoja,
Sublyksi smėly jo sparnai,
Upely nendrės vėl vilioja,
Pasaulį šviesų, laikinai,
Pametęs galvą dėl purienų,
Nerimastingai žagsi vėjas,
O laikas, užsimanęs pieno,
Tipena lynu, bet nespėjęs,
Sutinka grakščią laimės sieną;
Danguj Plejadės Marsą gundo,
Jų juokas šoką tarp ražienų,
Lietaus lašai virš liepų bunda,
Bangom nuplaukia saulės sauja,
Apsvaigsta fėjos nuo žiedų,
Sapnai su vizijom uogauja,
Džiaugiuos ir aš, žinai, kodėl?
Grįžtu!